kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Leksika

Semantinis žodžių skirstymas

Žodžiai, kaip ir daugelis kalbos elementų, sudaro tam tikrą semantinę sistemą, kurioje išsiskiria smulkesnės semantinės grupės bei tipai. Tarp žodžių, įeinančių į tas semantines grupes ar tipus, gali būti tiek paradigminiai, tiek sintagminiai santykiai. Iš paradigminiais santykiais susijusių žodžių semantinių tipų jau nuo antikos laikų išskiriami homonimai, antonimai, sinonimai ir paronimai.
Homonimai – tai žodžiai, turintys vienodą garsinę struktūrą, bet skirtingą leksinę reikšmę, pvz.:
kasa „plaukų pynė“ ir kasa „pinigų saugojimo vieta“. Homonimai gali būti skirstomi į absoliučiuosius (pilnuosius) ir neabsoliučiuosius (nepilnuosius, dalinius) homonimus. Absoliučiaisiais vadinami tokie, kurių fonetinis sutapimas yra visiškas ir kurie priklauso vienai kuriai gramatinei klasei, o neabsoliučiaisiais – tie, kurie sutampa ne visomis savo formomis ir gali priklausyti įvairioms gramatinėms klasėms (pvz.: greta „būrys, eilė“ ir greta „šalia“). Pagal kilmę homonimus galima skirstyti visų pirma į dvi rūšis: 1) vienakilmius, arba homogeninius ir 2) įvairiakilmius, arba heterogeninius. Vienakilmiai yra tokie, kurie atsiradę vienos kalbos ribose (pvz.: banda „gyvulių kaimenė“ ir banda „kepalas“), o įvairiakilmiai – tokie, kurie atsiradę ne iš vienos kalbos (pvz.: lynas „tokia žuvis“ ir lynas „metalinė virvė“ (iš lenkų kalbos)). Savo ruožtu vienakilmiai homonimai pagal jų susidarymo būdą gali būti skirstomi dar į smulkesnius porūšius: a) fonetinius, b) darybinius ir c) semantinius homonimus.
Antonimai – tai žodžiai, turintys skirtingą garsinę struktūrą ir priešingas leksines reikšmes, pvz.:
baltas – juodas, didelis – mažas, arti – toli, girti – peikti. Antonimai gali būti bendrašakniai ir nebendrašakniai. Bendrašakniai, kaip matyti iš pavadinimo, yra tokie antonimai, kurie turi bendras, vienodas šaknis ir jų priešingas reikšmes lemia įvairūs afiksai, pvz.: darbasnedarbas, laimė – nelaimė. Ypač daug bendrašaknių antonimų kalbose yra su neigiamaisiais priešdėliais, nes jie dažnai suteikia šakniai priešingą reikšmę.
Sinonimai – tai žodžiai, turintys vienodą arba artimą reikšmę, bet skirtingą garsinę struktūrą, pvz.:
kiškis – zuikis, skatintiraginti. Jie skirstomi į absoliučiuosius, arba pilnuosius, ir neabsoliučiuosius, arba nepilnuosius. Absoliučiaisiais vadinami tokie, kurie turi visiškai vienodas reikšmes, o neabsoliučiaisiais – tokie, kurių reikšmės nėra visiškai vienodos. Pagal kilmę sinonimai gali būti skirstomi į vienakilmius, arba homogeninius, ir įvairiakilmius, arba heterogeninius. Vienakilmiai yra atsiradę vienos kalbos ribose (pvz.: arklys – žirgas – kuinas), o įvairiakilmiai – atsiradę ne iš vienos kalbos (pvz.: motoras – variklis).
Paronimai – žodžiai, turintys panašią garsinę struktūrą, bet tą pačią ar skirtingą reikšmę, pvz.:
kampanija „tam tikras vajus“ ir kompanija „tam tikra žmonių grupė“. Kilmės atžvilgiu paronimus galima skirstyti į skolintinius (kampanija – kompanija) ir neskolintinius (raiškusryškus).

Ar žinote, kad...